Pirmadienio nuotykiai

Jeigu būčiau pingvinas, be abejo čiuožčiau taip pat

07:18
Kažkaip nepavyko užmigti, tad atsikėliau anksčiau. Sapnavau, net du keistus, šiek tiek baisokus sapnus.
   Žvelgiu pro langą aplinkui dar tamsu. Jokio judėjimo. Tyla. Gatvę apšviečia tik lempos ryškiai oranžine šviesa.
   Atrodo, kad lauke žvarbu, šalta. Paskutiniai rudens mėnesiai buvo gana šilti, na o dabar... Šalta...Nemėgstu žiemos vien dėl to, kad dažniausiai tada puola ligos, nušala rankos, nosis ir dar negana to slidu. Esu ne kartą pačiuožus kitų žmonių akivaizdoje. Jie visi spokso, galvoja: ojėzaukoookiapoza. Guliu nudribus ant ledo, skauda kojas nuo špagatos. Svarbiausia, kad kaistu visa iš gėdos po tais trim sluoksniais rūbų ir vis labiau panašėju į čipoliną.
   Bet laimei dabar nesimato ledo. Tiesiog dar nėra sniego, kuris dažniausiai praneša žiemos pradžią. Geriau jau būtų šilta... O dar šiandien pirmadienis... Na, ką dabar prasėdėsiu naršydama telefonu...

07:36
Iki išėjimo iš namų liko 20 minučių. Net visą laiką nieko daigiau ir neveikiau, kaip tik skaičiau Lauren Kate knygą "Puolusieji". Apsistojau 249 puslapyje. Negalėjau normaliai skaityti, kaip protarpiais vis galvojau apie mokyklą. Penktadienį buvo matematikos kontrolinis. Visą savaitgalį vis žvilgčiodavau į dienyną norėdama pažiūrėti kokį pažymį aš gavau. Galiausiai dabar pamačiau, kad gavau 9. Dabar nekantrauju atsidurti matematikos pamokoje ir pažvelgti į savo sąsiuvinį, kokią klaidą aš padariau, kad gavau 9...

15.34
Pamokos buvo labai lengvos. Dabar laikau rankose matematikos sąsiuvinį ir žiūriu į savo žioplą klaidą. Niekaip nesuprantu, kaip galėjau būti tokia neatydi... Šiandien buvo kūno kultūra. Mūsų klasėje darė tik keturi vaikai: trys mergaitės ir vienas berniukas. Visi kiti arba tiesiog pamiršo arba turėjo raštelius, kuriuose pats gydytojas pasirašo, kad vaikas nedarys fizinio. Taigi, mokytoja nekreipė dėmesio kiek mūsų yra, bet padarė nuolaidą ir todėl žaidėme puskvadratį užuot treniruodamiesi krepšiniui. Pamoka buvo nuobodi, nes žinoma pati mokytoja prabuvo savo kabinete (kuris yra pačioje salėje). Kadangi mokykloje nebuvo mano geriausios draugės, tik mokytojai pasitraukus nuo mūsų atsisėdau ant suolo. Vos ne visą pamoką tenais prasėdėjau, kol galiausiai mokytoja mus išleido 10 minučių anksčiau apsirengti. Nežinau ką veikė kiti, kurie nedarė kūno kultūros tas 10 minučių, bet aš suspėjau ir persirengti (o rengiuosi aš ilgai) ir pasiruošti fizikos savarankiškam darbui.
   Kai grįžinėjau iš mokyklos, mačiau vaikus. Gal iš ketvirtos, gal iš penktos klasės. Jie rūkė... Kas man keisčiausia, kad jie visiškai maži, nesuaugę, organizmas dar tam nepasirengęs, o jie jau rūko...Nesuprantu tų žmonių (o ypač vaikų), kurie nesaugo savo gyvenimo. Ale parūkysiu ir jau būsiu šūstrekas. 
   Labiausiai mėgstu akimirkas, kai grįžtu pavargusi iš mokyklos, nieko kito nenoriu daryt, kaip tik klestėlt į lovą ir pamiegot. Tada ateina močiutė. Ji man kartkartėmis paruošia pietus, nes tikrai žino kokia aš pavargusi grįžtu. Penktą valandą mes darome arbatėlės valandėlę. Aš visuomet jai papasakoju kas gero ar blogo vyko mokykloje, o ji papasakoja ką ji nuveikė per dieną. Paskui kartkartėmis pažiūrime filmus. Kiekvieną kartą viena kitą  pamokome. Mano močiutė kieta. Turi du išmaniuosius telefonus, didelį televizorių, du kompiuterius (vieną nešiojamą), kietą fotoaparatą ir be viso šito ji labai protinga, daug visko žino ir rašo knygą.
Ji yra stebuklas...