Lauke vis dar nepasirodo sniego. Darosi vis nuobodžiau, kadangi tikėjausi, kad bent jau šią žiemą turėsime daug sniego... Deja, deja žmonės negali nieko panašaus nulemti, nebent valdo stichijas.
 |
| Kaip pasiilgau sniego. Juk taip gražu, kai lėtai iš dangaus krenta snaigės... |
Sename filme vaidina prancūzų aktoriai, tačiau pačiame filme viskas rašoma vokiečių kalba. Ir tarp kitko viskas vyksta Liudviko XIV laikais. Prancūzijoje. Tai manau jau aišku, kodėl ir aktoriai yra prancūzai. Tik niekaip nesuprantu kam rašyti vokiškai? Na, bet tiek to. Dabar svarbiau apie filmą.
Andželika be galo graži moteris. Ją buvo įsimylėjęs valstietis. Jos tėvas turtingas, tačiau vis tiek norėjo išleisti savo dukrą už dar turtingesnio vyro. Taigi iš turtingo kaimelio Andželika buvo gražiai gabenama į dvarą, kuriame buvo įsikūręs jos būsimas vyras. Visi merginą gąsdino, kad jis yra be galo baisus, vaikšto šlubuodamas, turi randų. Andželika išsigando ir visai nenorėjo už jo tekėti. Norėjo grįžti. Galiausiai ji buvo nuvežta į dvarą. Ją gražiai įvedė į vidų ir mergina pamačiusi jį dar labiau išsigando (vos neverkė?). Nors iš dalies jis nebuvo toks baisus. Tikriausiai išrinko per daug gražų aktorių... Taigi jinai pamatė jį ir išsigando. Jis atėjo šlubuodamas. Kaip ir pasakojimuose girdėjo, jis turėjo randą. Jo vardas buvo Žofrėjus de Peirakas. Po ilgo bendravimo ir mėginimo ją pavergti, Andželika jį įsimyli. Žofrėjus jai parodo kaip jis gamina auksą. O tada... Juos aplanko pats karalius. Andželika ir Peirakas juos gražiai pasitinka. Karalius stebisi. Peirakas ir turtingesnis ir žmona pas jį gražesnė. Viskam pasibaigus, Peirakas sužino, kad karalius nori paimti pusę jo turto, kadangi negali taip būti, kad yra pasaulyje žmonių turtingesnių už karalių. Peirakas nesutinka ir dėl to būna iškviestas į teismą. Jį be galo įsimylėjus Andželika lieka viena. Galų gale jam būna paskirta mirties bausmė. Kol visi ruošėsi Anželika su savo draugu valstiečiu sugalvojo planą, kaip jį išvaduoti. Jie apklausė kada ir pro kur jis bus gabendamas mirti. Andželikos draugas buvo subūręs visų benamių grupę, išmokęs juos kautis, tad jie pasiruošė mūšiui. Atrodė, kad viskas suplanuota. Jie užpuolė karietą kurioje turėjo būti vežamas Žofrėjus. Tačiau ji buvo tuščia. Andželika išbėgo į vietą, kurioje turėjo būti vykdoma mirties bausmė. Peirakas jau buvo sudegintas ant ugnies. Jie pavėlavo. Iš Andželikos buvo atimtas dvaras ir ji liko viena. Aišku šalia buvo jos valstietis draugas Nikolas, bet ne vyras. Benamiai ją priglaudė, jei pasižadėjo ją saugoti. Pirma filmo dalis vadinasi "Andželika, Angelų markizė", kadangi ji gyvendama su Peiraku buvo iš tiesų markizė, o angelai - tai benamiai.
Filmo pirmoji dalis baigiasi gal ir liūdnokai, tačiau tikriausiai trečioje dalyje (gerai nepamenu, kadangi seną filmą žiūrėjau žinoma senai) Andželika grįžta į dvarą ir randa ant lovos baltus Peirako marškinius. Ji iškarto supranta, kad kažkas ne taip ir paklausia savo draugo, kuris buvo berods Peirako advokatas teisme, kodėl čia yra Žofėjaus marškiniai. Tada tas advokatas pasako, kad Peirakas gal būt liko gyvas. Andželika jau tuo tiki, bet kitos mintys kliudo, nes pats karalius (taip pat be galo ją įsimylėjęs) neigia, sako, kad Žofrėjus buvo tikrai sudegintas.Trečios dalies pabaigoje Andželika miega. Pas ją ateina vyras, kuris buvo pasiųstas ją užmušti, o tuo tarpu ateina ir Peirakas, kuris aplanko Andželiką dvare (taip jis iš tiesų gyvas...). Pamatęs tą vyrą jis išsitraukęs savo špagą su juo fechtuojasi (taip, jis puikiai fechtuojasi dėl to turi ant skruosto randą). Galop tas pasiųstas vyras miršta. Anželika išgirsta keistą garsą ir skubą pažiūrėti kas ten. Deja, Peirakas nespėjo pabėgti. Andželika jį pamatė puolė bėgti. O Peirakas bėgo nuo jos (sakyčiau juokinga, jeigu čia būtų dabartinių metų filmas). Kai žiūrėjau tai nesupratau kodėl jis bėgo, Močiutė, kuri žiūrėjo kartu paaiškino, kad Peirakas nenorėjo skaudinti Andželikos. Jie jeigu ir vėl būtų kartu, negalėtų taip gyventi kaip tada, nes jam tektų slapstytis. Bet vėliau jie vis gi buvo vėl kartu. Bet iki tol buvo ilgas kelias. Andželika praėjo pro daug vyrų, bet liko ištikima tam vieninteliam Peirakui. Tikriausiai visos, kai pažiūrėjo šitą filmą norėjo būti tokios kaip Andželika.
Abiejuose paveikslėliuose man gražesni aktoriai iš senesnio filmo. Na, gal dėl to, kad režisierius buvo geresnis ir labiau atkreipė dėmesį į grožį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą