Gyvenimas ant svarstyklių

Jau ne kartą pačiai teko patirti gyvenimo neįtikėtumus. Iš gyvenimo galima tikėtis visko. Mes mirštame, mes gimstame ir taip toliau iki pat galybės. Jau buvo tiek nenuspėjamų įvykių (pirmas pasaulinis, antras pasaulinis karas) ir tiek žiaurumo (žudymas, deginimas - masinis tautos naikinimas). Dauguma žmonių mirė vien dėl to, kad apgintų mūsų tėvynę. Bet nei vienas iš jų nežinojo, kad dabar žmonės Lietuvą palieka vien dėl to, kad kitose šalyse yra geresnis gyvenimas, geresnės algos. Lietuvoje vis labiau mažėja žmonių.
   Buvau Norvegijoje. Labai nuostabi šalis. Visi žmonės labai mandagūs ir geri. Savaitgalį gatvės būna tuščios, nei vieno vaiko, kuris valkiotųsi gatvėse neturėdamas ką veikti. Taigi užsukau į parduotuvę. Pasidėjau savo rankinę ant suoliuko, nes man skambino mama. Mama man sakė, kokių produktų reikėtų pasiimti mat ji labiau žinojo norvegų raides (aš būčiau atskyrus tik pagal paveikslėlius). Ji pradėjo diktuoti sąrašą, nes galvojo, kad aš jau stoviu prie maisto skyriaus. Išsigandusi nulėkiau tiesiai ten. Tik stovėdama prie kasos ir mėgindama susimokėti supratau, kad rankinę palikau ant suoliuko. Atsiprašiau pardavėjos angliškai (nes norvegai puikiai moka šitą kalbą) ir nulėkiau prie suoliuko kur buvau palikusi rankinę. Nustebau. Rankinė yra, net nepajudinta, pinigai yra. Spėju, kad lietuviai tik gavę tokią progą būtų jau nunešę šalin mano rankinę, bet norvegai yra kitokie...
   Daug kas pasakytų, kad gyvenimas yra tobulas. Bet iš tiesų taip nėra. Net ir tų turtuolių, kurie galvoja, kad turi labai tobulą, nuostabų gyvenimą, mintys yra neteisingos. Gyvenime yra tiek blogų, tiek gerų dalykų. Tarp jų yra pusiausvyra. Vieną dieną laimi tobulas, gražus ir pilnas meilės gyvenimas, kitas liūdnas ir blogas. Blogas būna tada kada miršta kas nors iš šeimos, kai negali įrodyti tiesos (tarkim tada kai esi apkaltinta tuo ko net nesi padariusi), kai kas nors išvadina blogais žodžiais - tada atrodo, kad viskas aplinkui griūva, o tu stovi viduryje visiškai viena. Geras gyvenimas kupinas meilės, draugystės. Geras gyvenimas būna tada, kai padarai gerą darbą kitam žmogui, kuris gal būt yra labai nelaimingas, kai jautiesi kam nors brangi ir dėl to žmogaus gyveni.
   Bene labiausiai gyvenimą trikdo - melas. Žmonės vieni kitiems meluoja ir vieni kitus skaudina. Kai kurie meluodami jaučiasi gerai, nes taip save apgina. Yra tokių variantų, kai draugystė nutrūksta vien dėl melo. Tarkim viena mergina pameluoja savo draugei, kad jinai atrodo tobulai su džinsais. Ta mergina nueina į vakarėlį su tais džinsais. Visi iš jos išsityčioja. Išsigandusi draugė atlekia pas merginą ir verkia. Ji skundžiasi ir kaltina merginą, kad toji nepasakė tiesos apie jos kelnes. Ir merginos išsiskiria (žinoma netinkamas pavyzdys)... O melų būna visokių, tiek skaudžių, tiek juokingų, tiek baisių.